EN DE FR FR
Kurtuvėnų dvaro sodyba

   XV a. turtingesnių bajorų sodyboms atsiskyrus nuo gy- venviečių, Lietuvoje susiformavo dvarai. Kurtuvėnų dvaras priskiriamas prie pačių seniausių. Rašytiniuose šaltiniuose valda pirmąkart paminėta 1498 m., kai bajoras Mikalojus Jaugėlavičius (Jawgielowicz) dovanojo bažnyčiai kaimą su 6 gyventojais. Fundacijos dokumentuose jis save tituluoja Kurtuvėnų tėvoniu (haeres de Curtowiany).

   XVI a. pirmoje pusėje Kurtuvėnai pateko į LDK didikų Kęsgailų giminės rankas. Žemaitijos seniūnas Stanislovas Kęsgaila (Stanisław Kieżgajło) dvarą paliko mažamečiams vaikams iš paskutinės santuokos su Ona Kiškaite (buvusia Radviliene).

   XVI a. viduryje sodybą nusipirko Kražių vietininkas Stanislovas Skaševskis (Stanislaw Skaczewski,  ?-1579), pažangių pažiūrų žmogus. Pirkdamas ir mainydamas žemes, jis savo valdas sutelkė aplink Kurtuvėnus. Valdant Skaševskiams dvaras pertvarkytas pagal valakų reformos principus, katalikiška Kurtuvėnų bažnyčia tapo evangelikų reformatų. 1592 m. dvaro sodybą sudarė daugiau nei 20 medinių pastatų, iš kurių 5 buvo gyvenamieji.

   XVII a. Kurtuvėnų dvaro raidai turėjo įtakos nepalankūs politiniai ir ekonominiai pokyčiai valstybėje. Sodyba kelis kartus keitė šeimininkus, liko beveik be gyventojų po maro epidemijos, smarkiai nukentėjo per karus su Švedija. XVII a. Kurtuvėnų dvarą valdę bajorai Zarankos, Skaudvilos ir Kniaževičiai nei turtu, nei įtaka neprilygo Skaševskiams. Nėra žinių apie to meto ūkines ar kultūrines permainas Kurtuvėnuose.

   XVIII a. pradžioje dvarą įsigijo Pranciškus Nagurskis (1717-1751 m.). Trys Nagurskių kartos Kurtuvėnus valdė visą amžių. Dvaras suklestėjo, sodyboje iškilo medinių baroko stiliaus pastatų kompleksas. Be kasmet tvarkomų, atnaujinamų rūmų, čia buvo oficinos, plytinė, magazinas (sandėlys), iždinė, svirnas, kalvė, bravoras, palivarkas, tvartas, daržinė, žibintinė, šunidės, malūnas. Už Jokūbo Ignoto Nagurskio (Jakub Nagusrki, 1752-1789) lėšas pas tatyta mūrinė Kurtuvėnų bažnyčia. 

   Nagurskiai priskiriami ne tik prie pačių stambiausių, bet ir pažangiausių  XVIII a. LDK žemvaldžių. Šeima dalyvavo kovose dėl 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos, 1794-ųjų sukilime. Karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Joną Nagurskį pavadino žmogumi, galinčiu pakelti Lietuvą į kovą su rusais. Kajetonas Nagurskis (Kajetan Nagurski, 1765 - 1802) vienas iš pirmųjų Lietuvoje (1800 m.) testamentu suteikė laisvę baudžiauninkams. 

   XIX a. pradžioje dvaro likimas sprendėsi teismuose, nes paskutinysis Kurtuvėnų Nagurskis - Kajetonas - tiesioginių paveldėtojų nepaliko. Galiausiai valda atiteko Joanai Nagurskaitei, ištekėjusiai už K.Žukausko. Šis pasunkino baudžiavos sąlygas, įsivėlė į konfliktą su valstiečiais. Po Žukauskų Kurtuvėnus trumpai valdė Bulgarinai, Tiškevičiai, Parčevskiai.
1862 m. dvarą savo sūnui Liudvikui Pliateriui (Ludwik Plater Zyberk, 1853-1939) nupirko grafas Henrikas Pliateris (Hendryk Plater Zyberk 1811-1903). Beveik aštuonis dešimtmečius Kurtuvėnuose šeimininkavę Pliateriai moder nizavo dvarą,  įkūrė didžiausią Lietuvoje žuvininkystės ūkį, medinius sodybos pastatus ėmė keisti mūriniais. Dvaro sodyboje iškilo nauji rūmai, arklidės, oficina.

   XX a. pradžioje Kurtuvėnų dvaras buvo ne tik krašto ekonomikos, bet ir kultūros centras. 1902-1903 metais Pliaterių vaikus mokė lietuvių demokratinės minties pradininkas Povilas Višinskis, pas jį lankydavosi rašytojai Jonas Biliūnas, Žemaitė, Šatrijos Ragana. Pro Kurtuvėnus ėjo knygnešių keliai.
   Nepriklausojome Lietuvoje Pliaterių valdomas Kurtuvėnų dvaras buvo pripažintas pavyzdiniu ūkiu. 1940 m. sovietų valdžia paskutinįjį dvaro savininką Stanislovą Pliaterį (Stanislaw Plater Zyberk 1889-1955) ištrėmė į Sibirą, o sodybą nacionalizavo. Per II-ąjį pasaulinį karą ūkį valdė vokiečių paskirtas administratorius. Sovietmečiu buvusi dvarvietė priklausė Bubių tarybiniam ūkiui. Paskutiniame XX a. dešimtmetyje ją ėmė tvarkyti Kurtuvėnų regioninio parko administracija.

   XXI a. prasidėjo sodybos atgimimas. 2006 m. iš pelenų prikeltame svirne vekia regioninio parko lankytojų centras, vyksta koncertai, parodos, konferencijos. Atstatytoje oficinoje dirba Kurtuvėnų regioninio parko direkcija,  dvaro arklidėse įsikūręs Jojimo paslaugų centras. 2008 m. atkurta istorinė dvaro parko struktūra, tvora, rūmų terasa su baliustrada, sodininko namelis, prūdai, kroketo aikštelė, įrengtas kempingas.  

Architektūrinę-istorinę vertę turinti Kurtuvėnų dvaro sodyba (G112K) yra įtraukta į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Jos kompleksui priklauso parkas, oficina, svirnas, karvidė, arklidė, virtuvė, daržinė, rūsys ir du kumetynai.



2014 lapkritis
PATKPŠS
     1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30